ISM studijų prorektorė V. Auruškevičienė: vietą darbo rinkoje užtikrina kokybiškos studijos

 In Bakalauras

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė

Darbo rinkos analitikai tikina, kad ateityje labiausiai reikės ir lengviausiai darbą susiras biomedicinos, technologinių ir fizinių mokslų sričių atstovai, o socialinių ir humanitarinių mokslų sričių atstovams esą būsią dar sunkiau įsidarbinti, ypač pagal specialybę. Daugelį ne tik jėgos reikalaujančių, o ir „minkštųjų mokslų“ darbo vietų pakeis robotai.

Ar tikrai ateityje nebereikės vadybininkų, ekonomistų ir kitų socialinių mokslų srities atstovų?

Įžvalgomis apie vadybininkų rengimą ir studijų aktualumą su portalu 15 min. dalijosi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė.

Lietuvoje dažnai girdime, kad vadybininkų mūsų šalyje netrūksta, o ateityje šią profesiją arba pakeis robotai, arba ji apskritai išnyks. Ką manote apie tokias prognozes ir viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirstančią nuomonę? Ar tikrai vadybininkų mūsų šalyje yra per daug?

Atsiverskime bet kurią darbo paieškos interneto svetainę ar paklauskime įmonių vadovų, ar jiems nereikia gerų darbuotojų. Neabejoju, kad gerų vadybininkų visada reikėjo ir reikės. Kai žurnalistai arba analitikai kalba apie tai, kas yra vadybininkas, dažniausiai omenyje turima pardavimo vadybininko pozicija, kuri nėra patraukli darbo rinkoje. Ši pozicija yra tiesiogiai susijusi su kliento radimu ir prekės pardavimu, o darbo rezultatai vertinami pagal tai, kiek parduodama. Tokia pozicija nereikalauja itin daug kūrybiškumo, priešingai – čia vyrauja labai daug streso ir įtampos. Taip pat tai nėra didelę pridėtinę vertę organizacijai kurianti veikla, todėl ir pastovioji atlyginimo dalis nėra didelė.

Šiandien vis garsiau diskutuojama, ar tikrai tokiai profesijai reikalingas aukštasis išsilavinimas. Sutikčiau su tuo, kad pardavimų
vadybininkams aukštojo išsilavinimo nereikia, ir noriu pabrėžti, kad ne tokius specialistus ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ruošiame. Kai kalbame apie vadybininkus, tie žmonės, kurie renkasi ISM universitetą kaip savo studijų vietą, savo ateitį sieja su projektų vadovo, verslo konsultanto, komandos vadovo ir panašiomis pozicijomis. Tai yra pozicijos, kuriose jie pradeda savo karjerą. Tai yra žmonės, turi turėti platų dalykinių kompetencijų rinkinį. Finansų apskaita, finansų valdymas, projektų valdymas, (gamybos) procesų valdymas, tiekimo grandinės valdymas, rinkodara, strategija – tai yra visas kompetencijų rinkinys, kurio reikia minėtoms pozicijoms. Jeigu verslas Lietuvoje plėsis, daugės investicijų iš užsienio, jeigu sąlygos verslui gerės, jeigu paruošime 2–3 tūkst. IT specialistų, jie negalės dirbti nevaldomi. Reikės žmonių, projektų vadovų, dirbsiančių su šiomis komandomis.

Kaip pakito vadybos profesija? Ir kaip keitėsi požiūris į verslo ir vadybos studijas prieš įsikuriant ISM universitetui iki šiandien?

ISM bendruomenės nariai Studijų mugėje

Bakalauro studijos ISM universitete niekada neturėjo itin specializuotų programų, kaip rinkodaros vadyba, žmogiškųjų išteklių vadyba ir pan. ISM universitetas niekada nebuvo siaurų specialistų kalvė. Vienintelė programa, kuri yra specializuota ISM universitete ir reikalauja specifinių žinių, yra finansų vadyba. Kitos vadybos krypties programos apima tai, ko šiandien reikia šiuolaikiniam vadovui. Sritis, į kurią galima perkelti šį kompetencijų rinkinį, yra nuosavo verslo kūrimas. Statistika rodo, kad 30 procentų ISM alumnų įkuria savo verslus, nes žinių, kompetencijų ir įgūdžių paketas, kurį suteikiame jauniems žmonėms, leidžia tuo sėkmingai užsiimti. Šios kvalifikacijos darbuotojai rinkoje turi karjeros perspektyvų, išbandę jėgas projektų vadovo pozicijoje, jie gali dirbti su vis didesnėmis komandomis, su vis svarbesniais arba vis didesnes pajamas įmonei nešančiais klientais. Atrodo, kad nesiaurindami programų neapsirikome. Tarptautinių kompanijų atėjimas į rinką rodo, kad projektų vadovų, turinčių platų kompetencijų rinkinį, paklausa rinkoje yra didelė.

Tenka pripažinti, kad prieš kelerius metus ir dabar vartant darbą vadybininkams siūlančius skelbimus galima pastebėti, kaip pasikeitė reikalavimai ieškomiems darbuotojams – nuo privalomų anglų kalbos žinių, reprezentatyvios išvaizdos ir komunikabilumo iki sisteminio mąstymo, analizės įgūdžių, patirties vadovaujant projektams, orientacijos į klientą ir t. t. Ar ISM studijos šiandien atliepia rinkos diktuojamus poreikius?

Šiandien gyvename sparčių technologijų apsuptyje, kur kasdien mus supa didžiuliai srautai informacijos, kur mokomės ypač greitai, tad kartais atrodo juokinga, kai vis dar atsiranda teigiančių tai, kad baigę studijas mokės gerai komunikuoti anglų kalba. ISM universitete yra savaime suprantamas dalykas, kad baigę studijas mūsų studentai puikiai susikalbės anglų kalba. Jeigu baigei programą anglų kalba, be abejo, kad puikiai ją mokėsi po studijų. Tačiau akcentuojame galimybę studijų metu papildomai mokytis ir kitų užsienio kalbų. Didžiosios užsienio kompanijos Lietuvoje ir ISM universiteto mecenatai „Lidl“ ir „Cognizant“ remia vokiečių ir norvegų kalbų mokymą, universiteto iniciatyva yra dėstomos ir ispanų, prancūzų kalbos. Studentai plečia kalbų žinias. Nekyla abejonių, kad Lietuva yra patraukli šalis užsienio investuotojams, tad natūralu, jog netolimoje perspektyvoje organizacijų komandos plečiasi, projektai išauga į tarptautinius. Pradedant nuo nedidelių projektų, kylant karjeros laiptais, mastelis plečiasi, tad studentai yra jau dabar ruošiami atsižvelgiant į rinkos poreikį ir rengiami tarptautinių projektų vadovo karjerai.

Projektų vadovų atsakomybės persikelia į „B2B“ sektorių – klientas yra kiti verslai, kitos įmonės, kuriems projektų komandos darbas yra dedikuojamas. Tai – ne tik pardavimų gebėjimai. Reikia suprasti kliento verslą, kaip jis funkcionuoja, suvokti savo verslą, gebėti skaičiuoti. Tai yra įmonės vadovo funkcijos, tik mažesnės apimties ir tai neturi nieko bendro su pardavimų vadybininku, kuris šiuo metu yra tapatinamas su vadybininko profesija. Reikia ne tik minėtų kompetencijų, bet ir gebėjimo dirbti komandoje, gerai mokėti kelias užsienio kalbas. Būtent taip yra sukonstruotos ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų programos ir tokius specialistus ruošiame.

ISM dėstytojai Diplomų įteikimo šventėje

Netyla diskusijos, kad daugelį ne tik jėgos reikalaujančių, o ir „minkštųjų mokslų“ darbo vietų pakeis robotai. Ar mažėja socialinių mokslų studijų patrauklumas? Kas lemia, kad studijas pabaigęs ISM studentas sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje?

Robotai gali pakeisti pasikartojančias veiklas – tekstų redagavimą, mediją, žinučių talpinimą, techninį darbą. Tačiau jeigu kalbame apie projektų vadovą, kuris imasi kūrybinių sprendimų, valdo komandą, kuria pridėtinę vertę įmonėje, organizuoja darbą – robotas jo niekada nepakeis. Projekto vadovo pareigas užimantys žmonės gali jaustis saugūs dėl savo ateities. Jeigu tai yra tik pardavimų vadybininkas, generuojantis pasiūlymus ir siunčiantis juos el. paštu, tada taip.

Socialinių mokslų sričių yra tikrai daug – politikos mokslai, teisė, verslas. Tad mums reikėtų kalbėti būtent apie verslo studijas, nes esame verslo universitetas. Verslo mokyklos pasaulyje veikia kaip atskiros mokyklos. Didžiausi pasaulio universitetai steigia atskiras verslo, medicinos, kartais teisės mokyklas. Tai yra tos mokyklos, kur mokymosi kaina yra didžiausia. Tai, kad jauni žmonės yra nusiteikę patys mokėti už verslo, teisės ar medicinos studijas, rodo, kad jie mato perspektyvas šiose srityse. Be abejo, jie turi ir pasirinkimo galimybių, už kurias nereikia mokėti, tačiau jie žiūri į studijas kaip į investiciją. Įstoti į gerą verslo mokyklą, įgyti aukšto lygio vadybinį išsilavinimą, yra prabanga. Geros verslo mokyklos pasirinkimas lemia sėkmingą karjerą. ISM Karjeros centro monitoringo statistika rodo, kad net 98 procentai absolventų dirba pagal specialybę. Jeigu pasirinktos studijos neatneštų grąžos, žmonės jų nesirinktų ir už studijas nemokėtų. Tai yra investicija į savo ateitį, kuri, neabejoju, duos grąžą net ir netolimoje ateityje.

Šiemet ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto visos studijos programos Studijų kokybės vertinimo centro buvo akredituotos maksimaliam – 6 metų laikotarpiui. ISM jau keleri metai pripažįstamas kaip vienas iš stabiliausiai augančių universitetų Lietuvoje. Kas lemia šį sėkmingą augimą?

ISM, kaip nevalstybinis universitetas, niekada neformavo programų portfelio, atsižvelgiant į tai, kokias studijų kryptis finansuoja valstybė. Žvelgėme į tendencijas ir bandėme numatyti, kaip keičiasi darbuotojų paklausa darbo rinkoje. Visos programos, esančios mūsų portfelyje, atsirado labai gerai apgalvojus, o alumnų sėkmė patvirtina, kad sprendimai buvo priimti teisingi. Neturime trumpalaikių ar „madingų“ programų, kurias sukūrę, po metų uždarome. Nors kartais ir esame lankstesni bei greitesni tai padaryti negu valstybiniai universitetai, mūsų sprendimai yra pamatuoti ir pasiteisina. Visos mūsų studijų programos turi 6 metų akreditaciją.

Oficialioji statistika rodo, kad šiuo metu sunkiausia rasti darbą socialinių bei humanitarinių mokslų sričių atstovams. Kai kurių socialinių mokslų krypties specialistų yra parengta gerokai daugiau nei yra laisvų darbo vietų. Ar šiandien vadybos ar verslo studijas baigęs jaunuolis gali lengvai rasti darbą?

ISM studijų prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė kartu su ISM rektoriumi doc. dr. Alfredu Chmieliausku

Atidžiai sekame tendencijas, kaip studijas baigę alumnai įsitvirtina daro rinkoje. Remiantis 2017–ųjų metų Lietuvos darbo biržos duomenimis, tai yra, lyginant su kitais universitetais, kurio universiteto didžiausia dalis absolventų po studijų baigimo praėjus devyniems mėnesiams vis dar neturėjo darbo ir buvo registruoti darbo biržoje, paaiškėjo, kad problemų ieškantis darbo neturi ISM absolventai. Darbo biržos duomenimis, tik 2,2 procentai ISM alumnų buvo užsiregistravę darbo biržoje ir tai yra mažiausias rodiklis, lyginant su visais Lietuvos universitetais.

Sėkmę lemia ir nuolatinis glaudus ISM universiteto bendradarbiavimas su verslo sektoriumi. Turime konsultacinių projektų, rengiamų kartu su verslo įmonėmis. Vienas jų – „Verslo konsultavimo projektas“ studijų dalykas, kurį remia tarptautine įmonė „Cognizant“, viena iš pasaulyje pirmaujančių profesionalių paslaugų įmonių, restruktūrizuojančių klientų verslo, veiklos ir technologijų modelius skaitmeninei erai. ISM universitete bendradarbiavimas su verslu yra įprastas reiškinys – pradedant bakalaurų projektais ir baigiant moksliniais tyrimais. Tai suteikia studijoms praktiškumo ir aktualumo.

ISM universitete pastebima labai ryški tendencija, kai ne tik studentai konkuruoja dėl praktikos vietų, bet ir įmonės konkuruoja, siekdamos pateikti patraukliausią praktikos pasiūlymą studentams. Dėl šios priežasties įmonės steigia „100 talentų“ stipendijas, socialines stipendijas, remia studijų remia atskirų studijų dalykų dėstymą. Jeigu anksčiau praktikos metu studentai dirbdavo be atlygio, dabar dauguma praktikų yra apmokamos, nes įmonės nori pritraukti geriausius. Dar nebuvo tokių atvejų, kad kas nors iš ISM studentų nesusirastų praktikos vietos.

Džiugu, kad mūsų specialistai nėra pardavėjai/ padavėjai ir yra paklausūs darbo rinkoje. Net ir stojant į universitetą yra patikrinama motyvacija ir atsakingai atsirenkami motyvuoti studentai. Studijų programose kartu su lietuviais studijuoja apie 30 procentų studentų iš užsienio. Kas antras bakalauro studijų studentas yra įgijęs tarptautinės patirties užsienyje – yra išvykęs į mainų programas, atlikęs praktiką, dalyvavęs vasaros universitetuose užsienyje.

Visi šie išvardyti dalykai ir mūsų tarptautiškumas ir lemia tai, kodėl universitetas jau penkerius metus iš eilės pripažįstamas stabiliausiai augančiu universitetu Lietuvoje.

Recent Posts

Leave a Comment